mercredi 23 décembre 2009

Dernier post de l’année | Paskutinis metų siužetas

Voici donc le dernier post de l’année. Lancé depuis seulement septembre 2009, Didžioji 1 a déjà reçu plus de 3000 visites. C’est un bon début, en tout cas, nous espérons que vous serez encore plus nombreux pour 2010. Et 2010 va commencer très vite, nous aborderons des thèmes philosophiques comme l’identité, la liberté, nous aurons aussi l’occasion de parler du verlan, cette langue française à l’envers, ainsi que du réalisateur lituanien Sarunas Bartas.

En attendant de nous revoir l’année prochaine, et en anticipant un peu sur les interviews à venir, comme il est question en France d’identité nationale, nous avons voulu traduire en lituanien un extrait d’un documentaire réalisé par l’association CitéArt qui est une association qui forme des jeunes de cités au jeu de l'acteur et aux métiers de l'audiovisuel. Le documentaire en question s’intitule Français pas français ?. Dans l’extrait que nous vous proposons, des passants sont interrogés dans la rue et doivent répondre à la question : « Français pas français ? ».

Bref, soyons heureux de vivre ensemble. Ne nous créons pas des mythes identitaires, des appartenances à des édens idéalisés. Extirpons-nous de ces schémas simplistes dominants/dominés. Ne prenons pas en otage l’Histoire pour justifier nos actes. Nous avons tous des ancêtres qui ont été persécutés à un moment de leur vie, nous avons tous des bourreaux dans nos familles. L’Histoire est là pour nous rappeler simplement de ce qu’il ne faut pas reproduire. Ce qu’il faut faire, par contre, à nous de le concevoir, à nous de l’imaginer. N’oublions pas de transmettre l’Histoire du monde à nos enfants pour essayer de mieux construire nos lendemains, car il y a du pain sur la planche… et surtout bonne année 2010 !

Taigi, štai paskutinis metų siužetas. Tinklaraštis Didžioji 1, kuris startavo 2009 metų rugsėjo mėnesį, jau sulaukė virš 3000 apsilankymų. Gera pradžia – pusė darbo, todėl tikime, kad 2010 metais Jūsų bus dar daugiau. Nauji metai ne už kalnų ir mes jau ruošiame naujus reportažus apie tautinį tapatumą, laisvę bei pasakojimus apie verlaną (prancūziškas slengas, kai kaitaliojami žodžio skiemenys arba raidės) ir lietuvių kino režisierių Sarūną Bartą.

O kol kas, kadangi Prancūzijoje šiuo metu daug diskuskutuojama tautinio tapatumo tema, į lietuvių kalbą mes išvertėme ištrauką iš dokumentinio filmo Prancūzas ar ne prancūzas?, kurį sukūrė CitéArt asociacija, ruošianti vargingų priemiesčių jaunimą aktoriaus amatui ir audiovisualiniams menams. Ištraukoje matysite, kaip gatvėje užkalbinti žmonės atsako į vieną ir tą patį klausimą : “Ar Jūs prancūzas, ar ne prancūzas?”

Džiaukimės gyvendami drauge. Neprisiriškime prie tautinio tapatumo mito, netikėkime priklausomybe idealizuotam rojui. Atsikratykime supaprastintos schemos : dominuojantis/dominuojamas. Nesinaudokime istorija, kad pateisintume savo veiksmus. Pažvelgę atgal į praeitį, kiekvienoje šeimoje rasime ir persekiotų žmonių, ir budelių. Istoriniai įvykiai tik primena, ko nereikia daryti. Ir mes privalome kiekviename žingsnyje galvoti, kaip reikia teisingai elgtis. Papasakokime pasaulio Istoriją savo vaikams, kad jie kurtų gražesnį rytoju, nes papasakoti yra ką… ir gražių 2010-ųjų metų.



vendredi 18 décembre 2009

Derybos dėl Europos direktyvos

2009 m. gruodžio 11 d. Prancūzų kultūros centre vyko seminaras -
simuliacija valstybės tarnautojams "Derybos dėl Europos direktyvos". Šis seminaras yra Tarptautinės frankofonijos organizacijos projekto dalis ruošiant valstybės tarnautojus Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 m. Rolandas Kazlauskas, simuliuojamų derybų komisijos pirmininkas, ir dalyvė Monika Baniulytė, dirbanti Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, pasakoja apie seminarą.

Le 11 décembre 2009 au Centre culturel français a eu lieu un séminaire de simulation pour fonctionnaires : "Négocier une directive". Ce séminaire a été organisé dans le cadre du plan de l'Organisation Internationale de la Francophonie préparant les fonctionnaires lituaniens à la présidence européenne en 2013. Rolandas Kazlauskas, pour cette occasion président de la commission et Monika Beniulytė, participante nous parlent de ce séminaire.



mercredi 16 décembre 2009

Victoria Cozzo

Chaque année, l’Ambassade de France en Lituanie offre la possibilité à de jeunes professeurs de français langue étrangère de venir enseigner en Lituanie.
Victoria Cozzo, qui a la particularité d’être de nationalité argentine, enseigne actuellement le français à l’Académie des Beaux-arts de Vilnius pour une durée de 9 mois.
Photographe par passion, elle expose en ce moment ses photographies au Bar "Šiluminis mazgas" (Jakšto g. 5, Vilnius).

Kiekvienais metais Prancūzijos ambasada Lietuvoje neseniai baigusiems studijas prancūzų kaip užsienio kalbos dėstytojams suteikia galimybę atlikti praktines stažuotes Lietuvoje.
Kilusi iš Argentinos Victoria Cozzo devyniems mėnesiams atvyko dėstyti į Vilniaus Dailės akademiją.
Victorios aistra – fotografija. Šiuo metu bare „Šiluminis mazgas“ (Jakšto g. 5, Vilnius) veikia jos darbų paroda.



mercredi 9 décembre 2009

L'addition | Kas apmokės sąskaitą?

Kaip žinia, neseniai Kopenhagoje prasidėjo klimato kaitos problemoms skirta konferencija. Tikriausiai žiūrėjote keletą šia tema mūsų parengtų interviu.

Belaukiant pasaulio lyderių susitarimo, internete galima rasti aibę straipsnių ir komentarų. Kol kas siūlome pažiūrėti vieną vokiečių susuktą filmuką, puikiai atspindintį dabartinį visuomenės požiūrį, bent jau į svarbiausią klausimą: „Kas už viską sumokės?”.

Tiesa, padėtis čia parodyta supaprastintai: juk tam, kad pasaulis sugavotų bendrą išeitį, visos šalys turi būti vienodo išsivystymo lygio. Jei nusprendėme likti prie kapitalistinės santvarkos modelio, vadinasi, suteikiame teisę šalims vystytis, o tuo pačiu ir teršti.

Kol žemėje bus nors truputis naftos ir anglies, visuomet atsiras norinčių panaudoti šiuos išteklius. Savaime suprantama, Kopenhagos konferencija būtina, tačiau reikėtų kitos, skirtos ne vien klimato kaitai, bet padėčiai planetoje, kurioje būtų sprendžiamos visos ekologinės problemos, pavyzdžiui, geriamo vandens stygiaus problema. Taip pat ir tai, kad mes naikiname kitų rūšių, kaip antai mūsų pusbrolių orangutangų buveines, kuriems, galbūt, jau nebeteks patirti pasikeitusio klimato padarinių...

Après plusieurs interviews consacrées au changement climatique, le sommet de Copenhague vient de débuter.

En attendant de voir si un accord sera conclu, on trouve beaucoup d’articles et de commentaires sur le web. Nous avons ainsi traduit une vidéo allemande qui résume très bien l’état d’esprit du moment ou en tout cas le problème majeur, à savoir : « Qui payera l’addition du changement climatique ? »

Ayons tout de même à l’esprit que cette séquence vidéo est simpliste, car finalement, ne faudrait-il pas que tous les pays soient enfin au même stade de développement pour imaginer une solution globale. Car si l’on garde le système capitaliste comme système de référence, pouvons nous interdire à certains pays le fait de se développer, et donc invariablement de polluer ?

Finalement, tant que l’on trouvera une goutte de pétrole ou un morceau de charbon quelque part, il y aura toujours quelqu’un pour l’exploiter. Copenhague, c’est certainement nécessaire, mais ne pouvons-nous pas imaginer un sommet non pas consacré au phénomène particulier qu’est le climat, mais tout simplement un sommet consacré à la planète entière, en prenant en considération tous les problèmes écologiques comme l’accès à l’eau potable par exemple ? Sans oublier toutes les destructions des habitats naturels, comme celui des Orang-outangs, nos cousins, qui peut-être n’auront pas même l’occasion d’apprécier les changements climatiques à venir...



mardi 8 décembre 2009

Lietuvos bibliotekininkės Grenoblyje


2008 metais Grenoblio miesto savivaldybė kreipėsi į Prancūzų kultūros centrą Lietuvoje ir išreiškė norą užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos bibliotekomis. Tais pačiais metais Grenoblio atstovai viešėjo įvairiose Lietuvos bibliotekose, susipažino su jų veikla bei darbo specifika ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes. 2008 metų rudenį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje lankėsi Grenoblio Bibliotheque des Relais Lecture (Skaitymo sklaidos) bibliotekos direktorė Annie Vuillermoz, kuri iš arčiau stebėjo šios viešosios bibliotekos darbą ir Lietuvos bibliotekininkams skaitė kelias paskaitas apie darbą Prancūzijos bibliotekose.

Šiais metais Prancūzų kultūros centras ir Grenoblio miesto savivaldybė dviem Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojoms Svetlanai Charsikai ir Gerdai Putnaitei suteikė galimybę apsilankyti Prancūzijoje ir susipažinti su Grenoblio bibliotekomis. Straipsnį, kuriame Lietuvos bibliotekininkės dalinasi įspūdžiais apie Grenoblio bibliotekas galite skaityti : čia.

jeudi 3 décembre 2009

Interviu su Kristina Kučinskaite (II dalis)

Ratifié en 1997 par 175 pays, le protocole de Kyoto sur la réduction des émissions de gaz à effet de serre (réduction des émissions de 5% pour 2012, par rapport aux émissions répertoriées en 1990) va prendre fin début 2013.
Un nouvel accord international de lutte contre le réchauffement climatique va donc prendre la suite du protocole de Kyoto, cet accord sera discuté lors du prochain Sommet de Copenhague, qui débutera le 7 décembre.
Krisitna Kučinskaite nous explique en quoi le Sommet de Copenhague est un événement majeur et pour beaucoup de spécialistes un événement décisif pour notre avenir.

1997 m. pasiektas Kioto susitarimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų (kurį ratifikavo 175 šalys) – iki 2012 metų išlakų kiekį sumažinti 5 %, palyginti su 1990 metais į atmosferą patekusių išlakų kiekiu, nustos galioti 2013 metų pabaigoje.
Reikalingas naujas susitarimas dėl kovos su klimato kaita. Dėl jo bus mėginama tartis artimiausioje Kopenhagos konferencijoje, kuri prasidės gruodžio 7 dieną.
Kristina paaiškins, kuo svarbus šis įvykis ir kodėl dauguma specialistų mano, kad jis nulems planetos ateitį.



mercredi 2 décembre 2009

Interviu su Kristina Kučinskaite

Interviu su ekologiškos kultūros gido Ozonas vyr. redaktore Kristina Kučinskaite.
Kaip lietuviai supranta klimato kaitą.

Interview avec Kristina Kučinskaite, journaliste au magazine écologique Ozonas.
La vision du changement climatique en Lituanie.

jeudi 26 novembre 2009

Interviu su Hervé Le Treut (III dalis)

Paskutinė interviu su Hervé Le Treut dalis.

Be klimato kaitos, egzistuoja ir kita problema: pastaraisiais šimtmečiais, o ypač dešimtmečiais, Žemė labai sumažėjo. Šiandien, kai joje tiek daug gyventojų, o ištekliai baigia išsekti, turime suprasti: būtina kuo sumaniau rūpintis planeta, kuriai gresia vis didesnis pavojus, ir kad esame už tai atsakingi.

Dernière partie de l'interview d'Hervé Le Treut.
Dépassant le problème spécifique lié au changement du climat, la planète est devenue au fil des siècles et surtout des dernières décennies, de plus en plus petite.
Population mondiale, ressources naturelles, nous devons aujourd'hui considérer notre nouveau rôle, celui de gérer le plus intelligemment possible une planète de plus en plus fragilisée.



mercredi 25 novembre 2009

Interviu su Hervé Le Treut (II dalis)

Diskutuoti apie klimato atšilimą trukdo klaidingi įsitikinimai ir neteisinga informacija.
Nors mokslininkai pripažįsta, kad cheminius atmosferos pokyčius sukėlė žmonių veikla, kai kas vis dar tvirtina priešingai. Ne visi esame šios srities specialistai, tad kaip susigaudyti? Hervé Le Treut paaiškins, kokios tos klaidingos žinios, kurios kiša koją debatams. O juk dabar, kaip niekad iki šiol, svarbu susėsti prie bendro stalo ir pakalbėti apie tai, kokia ateitis mūsų laukia.

Fausses conceptions et contre-vérités polluent le débat sur le réchauffement climatique.
Alors qu’aujourd’hui les scientifiques reconnaissent que les activités humaines sont responsables de la modification chimique de l’atmosphère, on entend des voix qui s’élèvent contre ce diagnostic. Comme nous ne sommes pas tous scientifiques, nous nous trouvons parfois un peu désorientés face au débat. Hervé Le Treut nous livre dans l’interview qui suit, quelques fausses vérités qui viennent malheureusement biaiser le débat, alors que nous n’avons jamais eu autant besoin de se mettre autour d’une table pour évoquer notre avenir en commun.



mardi 24 novembre 2009

Interviu su Hervé Le Treut (I dalis)

Interviu su klimatologu Hervé Le Treut, jam viešint Lietuvoje 2009 m. lapkričio 19 d.
Tęsiame ciklą klimato kaitos tema: siūlome pažiūrėti interviu su Prancūzijos mokslų akademijos nariu, klimatologu Hervé Le Treut.
Šią savaitę pateiksime tris interviu dalis. Pabaigai — interviu su ekologiškos kultūros gido „Ozonas“ vyr. redaktore Kristina Kučinskaite.

Interview du climatologue Hervé Le Treut lors de sa venue en Lituanie le 19 novembre 2009.
Nous continuons notre cycle "changement climatique" avec l'interview du climatologue Hervé Le Treut, membre de l'Académie des Sciences.
Nous diffuserons cette semaine 3 interviews de M. Hervé Le Treut interrogé sur le changement climatique, avant de conclure notre cycle par l'interview de la journaliste Kristina Kučinskaite rédactrice du magazine écologique Ozonas.



mercredi 18 novembre 2009

Klimato kaita | Changements climatiques (III dalis)

Nepamirškite, kad šįvakar Hervé Le Treut pasakos apie klimato kaitos problemas (Prancūzų kultūros centre, Didžioji g. 1)!
O kol kas siūlome pasižiūrėkite dar vieną dalį interviu su dr. Audrone Galvonaite : apie tai, kaip klimato pokyčiai pasireiškia Lietuvoje (karščio bangas, niokiojamus Palangos paplūdimius ir Neringos kopas)....

N'oubliez pas ce soir, mercredi 18, la conférence de M. Hervé Le Treut sur le changement climatique !
(au Centre culturel français à 18h30)
En attendant, nouvelle partie de l'interview d'Audrone Galvonaite, partie consacrée aux aspects du changement clilmatique observables en Lituanie (vagues de chaleur, plages de Palanga, dunes de Neringa...)



mardi 17 novembre 2009

Klimato Kaita | Changement climatique (II dalis)

Klausimas :
Kiek pakiltų vandenynų lygis, ištirpus Arkties ledynams?
Atsakymas: 0 cm
Kodėl?
Žiurekite interviu su dr. Audronė Galvonaitė (II dalį)

Question :
Si la banquise de l'Arctique fond, de combien s'élèvera le niveau des océans ?
Réponse : O cm.
Pourquoi ?
Réponse dans l'interview avec Audronė Galvonaitė (II partie)



lundi 16 novembre 2009

Klimato kaita | Changement climatique

Ciklas «Klimato kaita»

Šiandien mokslininkai vis plačiau aptarinėja klimato kaitą. Žemės klimatas vis labiau ir labiau šyla dėl šiltnamio efekto.

Prieš Kopenhagos susitikimą, Prancūzų kultūros centras pakvietė Hervé Le Treut, Mokslų akademijos narį, atvykti į Lietuvą ir papasakoti apie šį visus liečiantį reiškinį.

Rengdamiesi šiam susitikimui, kuris įvyks Prancūzų kultūros centre lapkričio 18 d., 18 val.30 min., norėjome sužinoti, ką Lietuvos gyventojai galvoja apie klimato kaitą. Šią savaitę pateiksime lietuvių mokslininkų ir žurnalistų interviu, kuriuose jie kalba apie klimato kaitą Lietuvoje ir apie jos pasekmes.

Pirmasis interviu — su Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audrone Galvonaite, kuri paaiškins kas yra klimatas ir kokios yra Lietuvos klimato prognozės ateityje.

Be vaizdo medžiagos, mes taip pat pateikiame keletą diagramų, kuriose vaizduojama Lietuvos klimato istorija nuo 1778 metų, o taip pat prognozės ateičiai. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie AM.

Cycle changement climatique

Le changement climatique est aujourd’hui une évidence. Nous allons de plus en plus vers un réchauffement de la planète du à une augmentation de l’effet de serre créé par notre atmosphère.

Dans le cadre de la conférence de Copenhague sur le changement climatique, le Centre culturel a invité M. Hervé Le Treut, climatologue et membre de l’Académie des Sciences, à donner une conférence sur ce phénomène qui nous concerne tous.

En attendant cette conférence qui aura lieu le mercredi 18 novembre à 18h30 au Centre culturel français de Vilnius, nous avons voulu savoir quelle était l'opinion en Lituanie sur ce sujet. Nous vous proposons donc tout au long de cette semaine, des interviews de scientifiques et de journalistes lituaniens qui nous parleront du changement climatique en Lituanie sous tous ses aspects.

Nous commençons donc aujourd’hui notre cycle « Changement climatique » par l’interview de Mme. Audronė Galvonaitė de l'Institut d'hydro-météorologie, qui nous explique ce qu’est le climat et quelles sont les prévisions futures du climat en Lituanie.

En dessous de la vidéo, nous avons inséré quelques graphiques qui montrent l’histoire du climat en Lituanie depuis 1778 ainsi que les prévisions futures. Un grand merci à l'Institut d'hydro-météorologie de Lituanie Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM.






Metinės oro temperatūros nuokrypiai nuo normos Lietuvoje
Annual temperature deviation from the normal in Lithuania




Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778-2008 m.
Annual air temperature in Vilnius during 1778-2008




Vidutinės metinės oro temperatūros kaita Vilniuje pagal GFDL-R31 modelio B2 scenarijų (optimistinis variantas)
Mean annual temperature change in Vilnius according to GFDL-R31 model B2 scenario (optimistic version)

vendredi 13 novembre 2009

Jurgita Lekavičiūtė

Paskutinė dalis skirta nuotraukoms moksle. Jurgita Lekavičiūtė pasakoja apie savo atliekamus mokslinius tyrimus. Ji tyrinėja, kokias sveikatos problemas sukelia padidėjęs triukšmo lygis. Tai labai įdomus ir Lietuvoje iki šiol nedarytas darbas, jame panaudoti įvairūs skaitmeninių vaizdų apdorojimo metodai.

Dernier volet consacré à l’image scientifique avec l’interview (en lituanien uniquement) et la présentation des travaux de Jurgita Lekaviciute. Jurgita Lekaviciute a travaillé entre autre sur les problèmes liés à la santé, notamment sur les problèmes liés aux nuisances sonores. Ses recherches liées à l’utilisation de l’image scientifique, sont très intéressantes et totalement nouvelles en Lituanie.






jeudi 12 novembre 2009

Interviu su Sébastien Gadal (III dalis)

Troisème et dernière partie de l’interview de Sébastien Gadal à propos des nouveaux quartiers péri-urbains en Lituanie.
C’est certainement pour un grand nombre d’étrangers qui vivent en Lituanie ce qui se remarque le plus. En effet, on peut trouver un puit d’où l’on prend de l’eau à moins d’une minute de marche d’un nouveau building flamboyant d’aciers et de métal.
Pour s’en rendre compte, il suffit de faire à pied (plutôt en journée) le parcours qui relie le marché Kalvariju et l’immeuble de la Mairie de Vilnius (on publiera dans un prochain post quelques photos prises le long du parcours…)

Trečia ir paskutinė Sebastiano Gadalio interviu dalis apie naujus periferinius Lietuvos miestų kvartalus.
Daugumai užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje labiausiai įstringa tai, kad Lietuvos miestuose, netoli žėrinčių plieninių dangoraižių galime rasti šulinį, iš kurio semiamas vanduo.
Kad šitą pamatytume, užtenka praeiti (geriau dieną) keliu nuo Kalvarijų turgaus iki Vilniaus savivaldybės pastato (vėliau įdėsime keletą nuotraukų, padarytų einant tuo keliu...)



Interviu su Sébastien Gadal (II dalis)

Sebastiano Gadalio interviu apie Lietuvos kaimus, (antra dalis).

Seconde partie de l’interview de Sébastien Gadal dans laquelle il parle des campagnes en lituanie.



lundi 9 novembre 2009

Interviu su Sébastien Gadal (I dalis)

Spalio 19 dieną Prancūzų kultūros centre Sebastianas Gadalis (Sébastien Gadal) ir Jurgita Lekavičiūtė skaitė pranešimą «Vaizdas moksle». Pristatome Jums Sebastiano Gadalio, kaip Lietuvos teritorijos tyrinėtojo, mintis. Sebastiano Gadalio tyrinėjimo sritis susijusi su palydoviniu vaizdu ir nuotraukomis, kuriomis jis remiasi tyrinėdamas teritoriją.

Pirmoje interviu dalyje mokslininkas pasakoja, kas jį paskatino tirti Lietuvos teritoriją ir dalinasi mintimis apie mūsų šalies plėtrą, lygindamas ją su Skandinavijos šalimis.





Dans le cadre de la conférence sur l’image scientifique organisée au Centre culturel le 19 octobre 2009, il est intéressant de suivre les réflexions de Sébastien Gadal en tant que chercheur travaillant sur la Lituanie.

Son domaine d’étude est lié à l’imagerie spatiale et à la photographie aérienne. Il est pourtant intéressant de noter que ses recherches ne sont pas coupées d'une observation sur le terrain.

Dans la première partie de l’interview, Sébastien Gadal nous explique les raisons qui l’ont amené à étudier le territoire lituanien, et nous livre quelques réflexions sur son évolution, entre autre par rapport aux pays scandinaves voisins.

Imagerie scientifique (suite)

Daugelis jūsų perskaitė straipsnį apie vaizdo technologijas moksle, kuriame buvo kalbama apie 1989-2007 m. Lietuvos miestų struktūros raidą.

Šią savaitę tinklaraštyje pateiksime kelis interviu su Sébastienu Gadaliu ir Jurgita Lekavičiūte: mokslininkai pasakos apie atliekamus tyrinėjimus.

O kol kas siūlome pažiūrėti keletą Lietuvos vaizdų, nufotografuotų iš palydovo ir lėktuvo. Tai nuotraukos iš Prancūzų kultūros centre vykusios parodos, surengtos kartu su Sébastieno Gadalio ir Jurgitos Lekavičiūtės paskaita.


Vous avez été très nombreux à lire l’article consacré à l’image scientifique. Article où l’on pouvait visionner l’évolution de la structure urbaine en Lituanie entre 1989 et 2007.

Tout au long de la semaine, vous trouverez sur ce blog des interviews de Sébastien Gadal et de Jurgita Lekaviciute qui nous parleront de leurs recherches.

En attendant nous vous proposons quelques images satellite et des images vues d’avions de la Lituanie. Ces photographies proviennent de l’exposition qui s’est déroulée au Centre culturel en marge de la conférence de Sébastien Gadal et de Jurgita Lekaviciute.



Composition colorée d'une image Landsat 1 MSS de 1974 (côte lituanienne)
Spalvota kompozicija naudojant 1974 metais gautą Landsat-1 MSS vaizdą





Extraction des zones forestières à partir d'une image Landsat 1 MSS en 1974
Miškais apaugusių plotų nustatymas naudojant 1974 metais gautą Landsat-1 MSS vaizdą





Classification des espaces forestiers à Courlande à partir d'une photographie-aérienne sub-métrique.
Miškais apaugusių plotų Neringoje klasifikacija naudojant didesnės nei 1 m erdvinės skiriamosios gebos aeronotrauką.





Exploitation du parcellaire forestier 12 ans après (Landsat 7 ETM+)
Miškais apaugusių sklypų naudojimas po 12 metų (Landsat 7 ETM+)

Prancūzų dizaino paroda



Kaip jau rašėme ankstesniame straipsnyj apie šaltojo karo metų dizainą daiktai atspindi tą laikmetį, kuriuo jie buvo pagaminti. Tad nieko keista, kad parodoje „Prancūzų industrinis dizainas” Šv. Jono gatvės galerijoje eksponuojami daiktai, kuriuos gaminant atsižvelgta į ekologines problemas: ir pasirenkant medžiagas, ir galvojant apie jų utilizavimą.

Lietuvos dizaino forumo narys ir parodos kuratorius Marius Dirgėla papasakojo (lietuvių kalba) apie šią įdomią parodą. Interviu pabaigoje jis pristatė pėsčiųjų perėjos šviestuvą, kurio kūrėjai norėjo, kad šviesos tarša nebetrukdytų miesto gyventojams ir jie vėl išvystų žvaigždėtą dangų.

Comme nous l’avons évoqué dans un précédent article consacré à l’exposition sur le design à l’époque de la guerre froide, les objets caractérisent l’époque à laquelle ils sont produits. Rien d’étonnant donc que l’exposition « Le design industriel français » qui a lieu en ce moment à la galerie Sv. Jono gatves galerija présente des objets ayant été fabriqués en tenant compte de questions écologiques, aussi bien dans les matériaux utilisés, que dans les aspects de leur utilisation.

Marius Dirgela du Forum lituanien du design et commissaire de cette exposition, nous présente (en lituanien) cette exposition.

Il termine cette interview en nous présentant un luminaire d’éclairage extérieur de voies piétonnes, conçu dans le but de redonner aux habitants des villes un ciel étoilé sans pollution lumineuse.





Paroda įtraukta į Vilniaus — Europos kultūros sostinės 2009 programą. Ją surengė Prancūzijos industrinės kūrybos skatinimo agentūra / Exposition organisée dans le cadre de Vilnius, Capitale européenne de la culture 2009 par l'Agence pour la promotion de la création industrielle.

Exposition jusqu’au 5 décembre 2009 / Paroda vyks iki gruodžio 5 d.
Šv. Jono gatvės galerija
Šv. Jono g. 11, Vilnius
jonogalerija@yahoo.com

jeudi 5 novembre 2009

Echange Bellevue-Alytus



Praeitą birželį Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos koridoriais
šmirinėjo keturi prancūzai – mainų programos dalyviai iš Bellevue licėjaus.
Rugsėjo mėnesį atėjo metas pasikeisti vaidmenimis, - trys alytiškiai
išskrido į Prancūziją.

Alytiškių įspūdžiai

mercredi 4 novembre 2009

Design et Guerre froide (2ème partie)

Nacionalinė Dailės galerija maloniai leido parengti šį nedidelį reportažą apie vieną gražiausių 2009 metais Lietuvoje vykusių parodų:

„Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970”

Reportaže panaudotos dvi filmuotos medžiagos ištraukos, kurias galima rasti youtube:
apie 1959 m. Maskvoje vykusią Amerikos nacionalinę parodą ir Niksono ir Chruščiovo diskusija prie viryklės (Kitchen debate).

„Ar puodas gali būti ideologijos atspindys? Ar skalbimo mašina turi politinę reikšmę? Taip. Kiekviena pusė norėjo įrodyti, kad jos gyvenimo būdas geriausias”.
Harry Bellet (ištrauka iš 2008 m. spalio 2 d. straipsnio Le Monde).


La Galerie Nationale nous a autorisé à réaliser un petit reportage filmé sur ce qui est certainement l’une des plus belles expositions de cette année 2009 en Lituanie :

« Le modernisme de la Guerre froide. L'art et le design dans un monde éclaté. »

Dans le reportage qui suit, nous avons inséré deux extraits visionnables depuis youtube : l’American National Exhibition in Moscow en 1959, et le Kitchen Debate entre Nixon et Kroutchev.

« Peut-on trouver une idéologie dans une casserole ? Une machine à laver joue-t-elle un rôle politique ? La réponse est : oui. Chacun des deux blocs souhaitant simplement prouver que son mode de vie est le meilleur. »
Harry Bellet (extrait d’un article publié dans le journal Le Monde du 02 octobre 2008)





Paroda veikia iki gruodžio 6 d. / Exposition ouverte jusqu’au 6 décembre.

Nacionalinė dailės galerija
Konstitucijos pr. 22, Vilnius
Telefonas +370 5 2122997.

mardi 3 novembre 2009

Šanchajaus universiteto klasifikacija


Šanchajaus universiteto klasifikacija : 23 Prancūzijos universitetai tarp 500 geriausiųjų

Visų kritikuota, tačiau išsamiai išanalizuota universitetų klasifikacija, išgarsinusi Kinijos universitetą, daugiausia remiasi mokslinių tyrimų kriterijais (tikslieji mokslai ir ekonomika). Pirmą kartą tarp 40 pirmaujančių universitetų patenka Prancūzijos Pierre-et-Marie-Curie (Paris-VI) universitetas. Paryžiaus Pietų (Paris-XI) universitetas pakilo iš 49-os vietos į 43-ąją, Ecole Normale Supérieure (ENS) užima 70-ąją vietą ir nuolat kyla aukštyn.

Strasbūro universitetas, Paryžiaus VII, Grenoblio I ir Paryžiaus V universitetai yra tarp 100 ir 200 vietos. Iš viso 25 Prancūzijos universitetai yra tarp 500 geriausių universitetų. Net aštuoni Prancūzijos universitetai, kuriuose dėstoma matematika, užima aukštas vietas tarp 100 geriausiųjų: Paryžiaus XI universitetas (6 vieta), Paryžiaus VI universitetas (7 vieta), Paryžiaus Dauphine universitetas (35 vieta), Ecole Normale Supérieure (47 vieta), po to seka Politechnikos mokykla, Rennes I universitetas, Strasbūro ir Aix-Marseille I universitetai. Fizikos srityje stipriausi yra Paris-Sud universitetas, užimantis 19 vietą, Ecole Normale Supérieure - 34 vietą, Grenoblio I ir Paryžiaus VI universitetai. Chemijos srityje tarp Prancūzijos universitetų pirmauja Strasbūro universitetas.

Šie rezultatai pasaulio universitetų klasifikacijoje Prancūzijai suteikia penktąją vietą.


Classement de Shanghaï : 23 universités françaises classées dans les 500 premières

Critiqué de toutes parts mais largement décortiqué et commenté, le classement qui a rendu célèbre l’université chinoise se base essentiellement sur des critères liés à la recherche (sciences exactes et économie). Il retient pour la première fois une université française dans les 40 premières : Pierre-et-Marie-Curie (Paris-VI). L'université Paris-Sud (Paris-XI) passe de la 49ème à la 43ème place et l’école normale supérieure de la rue d’Ulm occupe la 70ème place, elle aussi en progression régulière.

Strasbourg, Paris-VII, Grenoble-I et Paris-V s'installent entre la 100e et 200e place. Au total 25 universités françaises sont présentes dans le classement des 500.
Ce sont les mathématiques qui occupent le premier rang d’excellence internationale des universités françaises avec huit universités dans les 100 premières places : Paris-XI (6e); Paris-VI (7e); Paris Dauphine (35e) et l'ENS (47e), puis Polytechnique, Rennes-I, Strasbourg et Aix-Marseille-I. En physique, Paris-Sud parvient à la 19e place mondiale suivies par l'ENS (34e), Grenoble-I et Paris-VI. En chimie, c'est Strasbourg qui occupe le premier rang français.

Au total ces résultats confèrent à la France la cinquième place mondiale.

Goncourt 2009


Garbingiausia Prancūzijos literatūrinė brolių Goncourt'ų premija pirmadienį buvo paskirta senegaliečių kraujo turinčiai prancūzų rašytojai Marie NDiaye už skaitytojų graibstomą jos romaną Trys stiprios moterys(Trois Femmes Puissantes).
Jos knygoje rašoma apie šeimą, išdavystę ir nepakeliamus nelegalių migrantų iš Afrikos išbandymus.

Le Goncourt, le plus prestigieux prix littéraire en France, a été attribué lundi 2 novembre à Marie Ndiaye, de père sénégalais et de mère française, pour Trois femmes puissantes, récit de trois destins tiraillés entre l’Europe et l’Afrique.

En attendant de recevoir prochainement Trois femmes puissantes à la Médiathèque du Centre culturel, vous pouvez lire plusieurs livres de Marie Ndiaye dont : Comédie classique, En famille, Rosie Carpe, et Un temps de saison.

"Nous vous saluons Marie !"

mercredi 21 octobre 2009

Décalogue - Dialogue

Du 25 octobre au 1er novembre se déroulera à Vilnius dans le cadre de Vilnius, Capitale européenne de la culture 2009 le spectacle Décalogue - Dialogue.

Ce spectacle présentera cinq nouvelles mises en scène du Décalogue. L'École Supérieure d’Art Dramatique du Théâtre National de Strasbourg et l'École Nationale Supérieure des Arts et Techniques du Théâtre ENSATT participent à ce projet avec les metteurs en scène français Philippe DELAIGUE, Olivier MAURIN, et Jean-Paul WENZEL.


Spalio 25 - lapkričio 25 d. Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009 programoje vyks festivalis Dekalogas-Dialogas.

Jame pamatysime penkis spektaklius Dekalogo tema, sukurtus skirtingų režisūros tradicijų šalyse, parodančius skirtingus dramaturginius sprendimus. Dalyvauja Strasbūro Nacionalinio teatro Aukštoji dramos meno mokykla, Liono nacionalinė teatro meno ir technikos mokykla, režisieriai Philippe DELAIGUE, Olivier MAURIN, Jean-Paul WENZEL.



mardi 20 octobre 2009

Réponse | Atsakymas




Il s'agit de la première photographie numérisée de l'histoire, réalisée le 15 juillet 1965 par le satellite Mariner 4 en orbite autour de Mars. Sur cette photographie on voit les ingénieurs qui colorient les bandes de papier en fonction des valeurs de gris indiquées en chiffres.

Tai pirma skaitmeninė nuotrauka, kurią padarė palydovas Mariner 4 1965 m. liepos 15 d. skriedamas aplink Marsą. Šioje nuotraukoje matome inžinierius, kurie spalvina popieriaus juostas spalvomis, kurios išreikštos skaičiais.

lundi 19 octobre 2009

arMADA 2009



Pažintis su Joel Jagot, pristačiusiu savo kolekciją festivalyje „arMADA“.

Šį rudenį, rugsėjo 25-26 dienomis, įvyko mūsų ateljė „MADA“ dalyvių intriguojanti pažintis su prancūzų šiuolaikinio meno atstovu Joel Jagot. Šis menininkas ne tik pademonstravo kūrinius, bet ir supažindino su savo idėjų pasauliu, pasidalino įkvėpimo šaltiniais.

Su Joel Jagot susitikome dieną prieš prasidedant alternatyvios mados festivaliui „arMADA“. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios prancūzų menininkas atvyko į Lietuvą. Susitikimas vyko jaukioje Užupio kavinėje, visai šalia festivalio kūrybinės dirbtuvės. Čia Joel Jagot pristatė ir pademonstravo savo darbus. Kitą dieną pratęsėme susitikimą Prancūzų kultūros centre. Menininkas pasidalino įspūdžiais apie Lietuvą, plačiau papasakojo apie savo kūrybinį kelią.


Rencontre avec Joël Jagot, artiste français invité au festival « arMADA »

Les 25 et 26 septembre, les participants de l’atelier Mode ont rencontré Joël Jagot, à l’occasion du festival international d’art et de mode arMada 2009 (www.ar-mada.lt). Le festival a eu lieu à Užupis, quartier de Vilnius connu comme la « république » des artistes.

Le 25 septembre, nous avons été invités par Joël Jagot dans le cadre agréable du café d’Užupis pour découvrir ses œuvres d’art. Le lendemain, il est intervenu dans notre atelier pour nous parler plus en détails de sa création et son travail, et pour partager avec nous ses impressions sur son séjour en Lituanie.

Pour entrer dans l’univers de Joël Jagot, découvrez son : blog



mercredi 14 octobre 2009

Buzkaši : Stasys Eidrigevičius (I dalis)

Tarptautiniame Kauno kino festivalyje, dalyvaujant prancūzų režisieriui Žakui Debsui bei aktoriui ir dailininkui Stasiui Eidrigevičiui buvo parodytas filmas Buzkaši — stepių daina.

Užsukęs į Vilnių, Stasys Eidrigevičius maloniai sutiko duoti interviu. Pirmoje dalyje jis pasakoja apie tai, kaip gimė ir buvo kuriamas Žako Debso filmas, apie iki tol nematytą šalį — Uzbekistaną.





Su Stasio Eidrigevičiaus kūryba galite susipažinti apsilankę svetainėje www.eidrigevicius.com

Interviu su Žaku Debsu prancūzų kalba

samedi 10 octobre 2009

C'est quoi ? Kas tai ?



Petit jeu : Que représente cette photographie ?

Žaidimas : Kas pavaizduota nuotraukoje ?

Je ne suis pas le premier à vous faire ce petit jeu, mais c'est un peu en relation avec l'exposition qui se déroule en ce moment au Centre culturel. C'est donc à propos d'images scientifiques. Réponse lundi 19 octobre. J'attends vos réponses.

Nesu pirmas, siūlantis jums šį žaidimą, tačiau tai šiek tiek susiję su paroda, kuri šiuo metu vyksta Prancūzų kultūros centre. Kalba eina apie vaizdą moksle. Atsakymą pateiksiu spalio 19d., pirmadienį. Laukiu jūsų atsakymų.

jeudi 8 octobre 2009

Image scientifique | Vaizdas moksle

Pasibaigus sovietiniam laikotarpiui, nuo 1990 m. Lietuvoje įvyko daug socialinių, ekonominių ir erdvinių permainų. Šios permainos pasižymi svarbiais geografinių erdvių pasikeitimais.

Sébastian Gadal ir Jurgita Lekavičiūtė dirbo kartu įgyvendinant postsovietinių miestų (pajūrio) raidos projektą Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, naudodami palydovo atsiųstas nuotraukas ir geografines informacines sitemas (GIS).

Šių mokslinių nuotraukų paroda Prancūzų kultūros centre vyks iki spalio 22 dienos. Belaukdami Sébastian Gadal ir Jurgitos Lekavičiūtės konferencijos, įvyksiančios, pirmadienį, spalio 19 d. 18 val Prancūzų kultūros centre, siūlome Jums pažiūrėti nufilmuotą medžiagą apie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų struktūros raidą nuo 1990 iki 2007 metų. Nesunkiai galime pastebėti ganėtinai didelius pokyčius aplink miestus.





Depuis le début des années 1990, la Lituanie a connu une série de mutations sociales, économiques et spatiales consécutives à la fin de la période soviétique. Elles sont caractérisées par un certain nombre de transformations importantes de son espace géographique.

Sébastien Gadal et Jurgita Lekaviciute ont travaillé ensemble dans le cadre d’un projet d’étude des dynamiques urbaines (littorales) postsoviétiques en Lituanie et dans l’enclave de Kaliningrad avec l’utilisation d’images satellites et aéroportées ainsi que de systèmes d’informations géographiques (SIG).

Le Centre culturel présente une exposition de ces images scientifiques jusqu’au 22 octobre. En attendant la conférence de Sébastien Gadal et Jurga Lekavičiūtė (lundi 19 octobre à 18 h au Centre culturel), nous vous proposons une vidéo qui montre l’évolution de la structure urbaine des villes de Vilnius, Kaunas et Klaïpeda de 1990 à 2007. On remarque assez aisément une évolution très large et disséminée autour des villes.

mardi 6 octobre 2009

Design et guerre froide

Après l’exposition « Čiurlionis et ses contemporains » qui a fait revivre le foisonnement esthétique des débuts du XX° siècle, la galerie nationale propose au public de Vilnius une plongée fascinante dans l’univers de la guerre froide.


Deux camps en présence. Deux logiques de puissance en miroir l’une de l’autre. Deux défis lancés au monde pour la conquête de la modernité. Première utilisation à l’échelle planétaire d’un flux croisé d’images. La guerre se joue aussi dans les nouvelles cuisines rutilantes, les architectures destinées à célébrer la magnificence des cités-phares du socialisme et du capitalisme, l’élaboration minutieuse du portrait-robot du citoyen idéal, l’avenir radieux qui pointe aux détours du quotidien. Des deux côtés du monde se joue la même bataille pour la conquête des esprits et le rôle central qu’y joue le design comme vecteur de bien-être et outil de propagande.

Qu’il soit consommateur enjoué ou producteur attentif, l’individu se trouve désormais équipé, cerné dans ses usages, choyé par un système qui connaît ses besoins. Les artistes enrôlés à l’occasion – tel Picasso – apportent leur contribution à ce travail d’édification. Alors que le spectre de la guerre totale rôde on perçoit mieux ce que fut le fabuleux travail de construction mentale qui accompagna le développement des techniques, la transformation du quotidien, la mise en batterie des nouveaux repères – mais aussi le surgissement de nouvelles angoisses qu’avivent le spectre de la destruction, l’arme atomique.


Liberté chérie … ? Plus que jamais on perçoit à quel point le design contribue à modeler la figure de la société et pas seulement à satisfaire l’usager. Politique de l’objet. A partir de là la capacité à diffuser de par le monde des objets emblématiques, mythiques, des styles d’existence tracent définitivement de nouveaux modes d’affirmation de la puissance. Objet de la politique.

On ressort de cette exposition instruit, médusé par l’efficacité de la démonstration déclinée en huit salles thématiques superbement mises en espace grâce aux talentueux architectes de la Galerie nationale. L’exposition est mise à disposition par le Victoria et Albert museum de Londres, plus grand musée d’art et de design du monde… Il fallait bien cela pour arriver à fournir en crédibilité une si forte démonstration !

Voir toutes les vidéos officielles de l'exposition

jeudi 1 octobre 2009

Oh là là !*


*La France et son art de vivre vus d'ailleurs

En couverture du n°985 de Courrier international (journal du 17 au 23 septembre disponible à la Médiathèque):

"Aux Etas-Unis et en Grande-Bretagne, la France est à la mode. Les livres et les articles se multiplient et tentent de décortiquer notre art de vivre, nos particularismes, pour les railler ou les admirer."

à lire en français :
Les américains redécouvrent la cuisine française traditionnelle 100% pur beurre !

à lire en anglais l’article originale de Stephanie Clifford du THE NEW YORK TIMES : After 48 Years, Julia Child Has a Big Best Seller, Butter and All

Žurnalo “Courrier international” nr. 985 (rugsėjo 17-23d) viršelyje:

“Prancūzija šiuo metu madinga Amerikoje ir Anglijoje. Leidžiamose knygose ir straipsniuose bandoma nagrinėti mūsų meną gyventi, ypatumus, jais žavimasi arba išjuokiama.”

Straipsnis prancūzų kalba :
Les américains redécouvrent la cuisine française traditionnelle 100% pur beurre !

Straipsnio ”New York Times” anglų kalba autorė Stephanie Clifford:
After 48 Years, Julia Child Has a Big Best Seller, Butter and All

mercredi 30 septembre 2009

lundi 28 septembre 2009

Georges Rousse


Vilnius, 2009 © Georges Rousse

vendredi 25 septembre 2009

Valentinas Masalskis apie Beketą

Valentinas Masalskis pasakoja apie Beketą, apie savo kaip režisieriaus darbą ir dalinasi mintimis apie pjesės Belaukiant Godo pastatymą.

Interviu buvo nufilmuotas Samuelio Beketo knygos "Teatras" pristatymo metu, kurį Prancūzų kultūros centre organizavo leidykla Baltos lankos.


jeudi 24 septembre 2009

Iš kosmonauto užrašų


Vakar buvo baigta kairiojo Geležinkeliečių sparno instaliacija. Beliko laukti mechaninės akies darbo ir rezultato – fotografijos. Joje turėtų atsirasti tai, ką galima pavadinti reliatyvaus būvio erdvėje trūkiu. Proceso metu tai pajausti sudėtinga: esi pernelyg (bet neišvengiamai) betarpiškai susijęs su trimate buv. Geležinkeliečių rūmų vidaus erdve, visom jos kolonom ir jų įtrūkiais bei trupančiais kapiteliais, karnizais ir trimis jų profiliais, ir pan. Volelis, teptukas, juodi dažai, bauginantis padangių aukštis stovint ant pastolių – įdomi patirtis kuriant iliuzijos, gal geriau – iracionalumo, sąlygas. Pasak meno kritiko Régis Durand, Georges Rousse darbai, nepaisant to, jog turi site-specific meno bruožų, t.y., palieka realiose erdvėse tam tikrus pėdsakus, visgi yra suvokiami tik tarpininkaujant fotoaparatui. Trečia diena, vadovaujami G. Rousse ir Julie Rousse bei maitinami skaniais panini, padedame atsirasti irracionalumo sąlygoms, nes pilnas irracionalumo racionalume komplektas sukuriamas fotojuostoje, kurioje dirba jau kiti kosmonautai.

P.s. pradedadami tiesti garso bėgiai...

Inesa

mercredi 23 septembre 2009

Georges Rousse

Šiandien Kablyje...
Aujourd'hui à Kablys...





J-5 avant ouverture...
Liko 5 d. iki atidarymo...

mardi 22 septembre 2009

Georges Rousse

Šiandien kablyje...
Aujourd'hui à Kablys...




J-6 avant ouverture...
Liko 6 d. iki atidarymo...

Romain Gary et Vilnius

Romas Ramanauskas ves vakarą, skirtą Provansui (renginys vyks rugsėjo 28 d. Prancūzų kultūros centre) ir pasakos apie rašytoją Romainą Gary ir jo paauglystės metus Nicoje.

Belaukiant šio vakaro, siūlome pasivaikščioti kartu su Romu Ramanausku ir susipažinti su kiemu bei namu, kur rašytojas augo.

Šį namą ir kiemą išgarsino jo romanas “Aušros pažadas”, kuriame autorius pasakoja apie Vilniuje praleistą vaikystę.
Romas prisimena : kai Gary buvo 8 metai, jis įsimylėjo mažąją Valentiną. Norėdamas jai įrodyti savo meilę, jis suvalgė savo guminį batą...

Interviu baigiamas knygos ištraukos skaitymu prancūzų kalba su lietuviškais subtitrais.





Dans le cadre de la soirée consacrée à la Provence (le 28 septembre à 18h au Centre culturel), Romas Ramanauskas nous parlera de Romain Gary et particulièrement de son adolescence à Nice.

En attendant, petite promenade avec Romas Ramanauskas pour découvrir l'immeuble et la cours où Romain Gary a grandit à Vilnius. Cet immeuble et cette cours sont devenus célèbres grâce à son roman La promesse de l'Aube, roman dans lequel il raconte une partie de son enfance à Vilnius.
Romas s'attarde sur le moment où Romain Gary alors âgé de 8 ans, tombe amoureux de la petite Valentine. Gary finira même par manger pour elle, en guise de preuve d'amour, sa chaussure en caoutchouc... La vidéo se termine avec une lecture en français sous titrée en lituanien d'un extrait du livre.

Interview de Jean-Michel Guy

Retour sur le week-end du nouveau cirque qui s'est déroulé du 11 au 13 septembre à l'Imprimerie des Arts et qui a accueilli un nombreux public.
Jean-Michel Guy, docteur en sociologie, chercheur au Ministère de la culture nous a accordé une interview afin de définir ce qu'est le nouveau cirque.

Dar kartą apie naujojo cirko savaitgalį, kuris vyko rugsėjo 11-13 dienomis Menų spaustuvėje. Renginys priraukė gausų žiūrovų būrį.
Jean-Michel Guy, sociologijos mokslų daktaras, mokslininkas kultūros minsterijoje, sutiko duoti interviu ir apibrėžti naujojo cirko sąvoką.


Georges Rousse (1er jour / 1 diena)

Quelques photos de la première journée de travail ...

Keletas pirmos darbo dienos nuotraukų ...


samedi 19 septembre 2009

Esther Shalev-Gerz (III dalis)

Esther-Shalev Gerz
Paroda vyks nuo rugsėjo 14d. iki spalio 3d. Akademijos galerijoje
Pilies g. 44/2

lietuviškai :




Esther-Shalev Gerz
Exposition du 14 septembre au 3 octobre à la galerie Akademija
Pilies g. 44/2

en français :


jeudi 17 septembre 2009

Esther Shalev-Gertz (II dalis)



Esther Shalev-Gerz (I dalis)

Konferencijos su Esther-Shalev Gerz pirmoji dalis.
Ši dailininkė, kino režisierė ir fotografė gimė Vilniuje ir jau 25 metus dirba Paryžiuje.
Akademijos galerijoje atidaryta jos darbų paroda veiks iki spalio 3d.

Pirmojoje dalyje Esther-Shalev Gerz kalba apie tai, kas jai žadina prisiminimus apie jos gimtąjį Vilnių...





Autorė aiškina, kad gavusi Dailės akademijos kvietimą pravesti seminarą paminklų ir atminties tema, panoro sukurti labai asmeninį kūrinį, todėl kartu su jaunu fotografu vyko į Alytų, kur ieškojo savo mamos namo...



mardi 15 septembre 2009

Prix francophone 2010 | Frankofoniškosios literatūros premija 2010


Jau trečią kartą Prancūzų kultūros centras siūlo tapti Literatūrinės frankofonų premijos žiuri nariu.

Šios literatūrinės premijos tikslas – leisti Lietuvos skaitytojams atrasti naująją frankofonų rašytojų kartą. 2008 m. premija atiteko Jeanne Benameur „Beprotėms“, o 2009 m. prizininkė - Nathacha Appanah ir jos romanas „Paskutinis brolis“. Abu kūrinius vertė ir išleido projekto partnerė „Tyto alba“.

Spalio - kovo mėnesiais ši komisija rinksis pasitarimams Prancūzų kultūros centre. Žiuri skiriama premija bus skelbiama Tarptautinės frankofonijos dienos proga, dalyvaujant 2009 metų prizininkei Nathachai Appanah.

Šiais metais varžosi keturios knygos:

Mausolée / Rouja Lazarova – Bulgarija
Il est bon que personne ne nous voie / Michel Layaz – Šveicarija
L’homme qui valait 35 milliards / Nicolas Ancion – Belgija
Comment devenir un monstre / Jean Barbe – Kvebekas

Šių knygų pristatymas

Tapkite žiuri nariu:

Renkama 16-26 metų amžiaus 8 narių žiuri: prancūzų kalba skaitantys gimnazistai, studentai ar jauni srities specialistai.


Pildykite paraišką ir siųskite iki rugsėjo 25 d. Snieguolei Kavoliūnienei adresu langue@centrefrancais.lt



Le Centre Culturel Français vous propose de participer à la troisième édition du Prix lituanien du Livre francophone en devenant membre du jury.

Ce prix littéraire a pour but de faire découvrir en Lituanie une nouvelle génération d’écrivains de langue française. C’est ainsi que les ouvrages lauréats : Les Demeurées de Jeanne Benameur en 2008 et Le dernier Frère de Nathacha Appanah en 2009, ont été traduits et publiés par la maison d’édition Tyto Alba, partenaire de l’opération.

A l’issue de plusieurs rencontres organisées entre octobre et mars au CCF, le jury décernera Le Prix à l’occasion de la journée internationale de la Francophonie, en présence de Nathacha Appanah, lauréate de l’édition 2009.

Les quatre livres en compétition cette année sont :

Mausolée de Rouja Lazarova – Bulgarie
Il est bon que personne ne nous voie de Michel Layaz – Suisse
L’homme qui valait 35 milliards de Nicolas Ancion – Belgique
Comment devenir un monstre de Jean Barbe – Québec

Lire la présentation des ouvrages

Devenir membre du jury

Le jury sera composé de huit personnes âgées de 16 à 26 ans : étudiants, lycéens, jeunes professionnels apprenant ou connaissant le français.


Vous pouvez adresser votre candidature en renvoyant au CCF votre bulletin de participation avant le 25 septembre 2009, à Snieguole Kavoliuniene, langue@centrefrancais.lt.

jeudi 10 septembre 2009

Interview de Gaëlle Bisellach-Roig

Interviu su Gaëlle Bisellach-Roig, trupės « La Manœuvre » įkūrėja ir režisiere. Šis interviu nufilmuotas rugsėjo 9 d., trečiadienį, Menų spaustuvėje. Interviu panaudoti video vaizdai iš spektaklio vaikams « Bobinette et Tricotine », visą spektaklį galima peržiūrėti Internetinėje trupės svetainėje.

Interview de Gaëlle Bisellach-Roig, fondatrice et metteur en scène de la compagnie La Manœuvre. L’interview a été filmée le mercredi 9 septembre à l’Imprimerie des Arts. L’interview a été réalisée avec des images vidéos tirées du spectacle pour enfant « Bobinette et Tricotine », spectacle que l’on peut voir filmé en intégralité sur le site de La manœuvre.



mercredi 9 septembre 2009

Naujojo cirko savaitgalis

Šiandiena įvyko rugsėjo 11-13 dienomis Menų Spaustuvėje vyksiančio renginio «Naujojo cirko savaitgalis» spaudos konferencija. Kristina Savickienė, Menų Spaustuvės viešųjų ryšių koordonatorė, lietuvių kalba pasakoja kas jai ypatingai patinka Naujajame Cirke.

Aujourd'hui s'est tenue la conférence de presse sur le Week-end du Nouveau cirque, événement qui se déroulera du 11 au 13 septembre à Vilnius, à l'Imprimerie des Arts. Kristina Savickienė,coordinatrice des relations publiques de l'Imprimerie des Arts, nous explique en lituanien ce qu'elle apprécie particulièrement dans le Nouveau cirque.






Naujojo cirko savaitgalis: išplėskite matomo pasaulio ribas.

Programme du week-end en français.

vendredi 4 septembre 2009

Quid des Chimères, et autres Gargouilles ?

Parodos « Paryžiaus chimeros » proga būtų įdomu sugrįžti prie sąvokų « gargulijos » (dekoro elementas, per kurį nuvedami vandens nutekėjimo latakai) ir chimeros painiojimo. Net jeigu išoriškai jos beveik niekuo nesiskiria, visgi jų paskirtys yra visiškai skirtingos.

« Gargulijos » yra skirtos lietaus vandeniui nutekėti. Jūs, be abejo, pritarsite man, kad tai žymiai gražiau, nei paprastas varinis lietvamzdis. Taigi, žvilgterkite, į šią « gargulijos » nuotrauką ant Orleano šv. Kryžiaus katedros. « Gargulijas » galima atpažinti iš jų burnos formos, kuriose įdėtas vamzdis, kuriuo nuteka vanduo.

Chimeros kildinamos iš graikų Antikos laikų, kur jos buvo mitinės būtybės. Chimeros kaip ir « gargulijos » yra iškaltos iš akmens. Gąsdinančios išvaizdos, palinkusios virš miestų, jos atrodo taip, tarytum džiūgautų, matydamos žmonijos nuosmukį. Sunku jas būtų priskirti kuriai nors rūšiai, nes tuo pačiu metu jos yra ir reptilijos, ir skraidančios būtybės.

Tęsinys ? Viską pamatysite Prancūzų kultūros centro parodų salėje:)


À l'occasion de l'exposition temporaire "Les Chimères de Paris", proposée par Anna Reviakina dans l'enceinte du CCF, il serait intéressant de revenir sur un amalgame relativement bien installé dans nos esprits. Il n'est pas rare, en effet, de relever la confusion entre des figures communément appelées gargouilles et d'autres, les chimères, que l'on connaît moins ; car si l'on ne parvient pas à distinguer proprement l'une de l'autre, cela vient surtout du fait qu'on connaît peu les fonctions qui leur sont respectivement associées. Certes, vous me direz combien il est difficile de faire le distinguo entre deux créatures sculptées dans la pierre, arborant une apparence inquiétante.

Plagier les références de Wikipédia serait malhonnête vis-à-vis de vous, lecteurs et lectrices, lituanophones comme francophones, c'est pourquoi j'essaierai de proposer une approche personnalisée des deux concepts. Commençons par le premier, sous forme de question. Que dit-on, en français, lorsque l'activité de l'estomac ou la manifestation de l'insatiété brise le silence post-dinatoire d'une soirée romantique? On commence par dire "pardon", certes. Mais l'on dit aussi que notre ventre "gargouille", car il s'agit du "gargouillis" de l'estomac. S'établit alors entre le mot lui même, "gargouille", plus précisément la façon dont il est prononcé (sa phonologie) et sa signification un rapport logique, presque onomatopique. La séquence de sons [g] [r] [g] [j] n'est pas sans évoquer l'idée d'un liquide qui s'écoule. Et c'est sur ce point-même, que je veux vous amener. La fonction de la gargouille n'est autre que l'évacuation, le drainage des eaux de pluie. C'est plus esthétique, me direz-vous, qu'un vulgaire tube de cuivre incliné, poignardant en contre-plongée la façade sculptée d'un édifice religieux...

Voyez-donc, ci-contre, la photographie d'une gargouille de la cathédrale Sainte Croix d'Orléans ; on les reconnaîtra ainsi de par la forme de leur bouche, creusée ou dotée d'un tuyau afin d'évacuer les eaux. Ces créatures sculptées dans la pierre, dont la fonction s'inscrit en réalité dans une vision "urbaniste" de l'architecture religieuse, font l'objet d'une confusion courante, pas suffisamment grave toutefois pour qu'on jette l'opprobre sur celui ou celle qui la commet.

La confusion courante, disais-je, s'opère entre les concepts de gargouille et de chimère. Si la gargouille évoque par sa phonologie l'idée d'un "instrument", la chimère, elle, puise son origine dans l'Antiquité grecque du fait qu'elle désigne une créature dont il est fait référence dans la Mythologie. La chimère est une figure assez curieuse, polyzoomorphe (j'ignore si le terme existe), j'ente
nds ainsi qu'il s'agissait en son temps d'un monstre féroce, mais d'un monstre femelle à tête de lionne crachant des flammes et - détail qui mérite qu'on s'y arrête - portait une tête de chèvre au milieu du dos. (voir chimère d'Arezzo) Une figure, nous le disions, inquiétante et offrant une matière certainement fertile à la construction de mythes, dont tous les auteurs n'avaient pourtant pas la même lecture. Mais nous laisserions le soin de cette analyse à Philippe Walter. Les chimères dont il s'agit dans notre modeste comparaison sont des créatures sculptées dans la pierre, à l'instar de leurs soeurs d'amalgame, les gargouilles. De par de leur apparence délibérément terrifiante voire diabolique, les chimères surplombent les villes et semblent ricaner devant le spectacle désolant de la déchéance humaine. Tantôt volatiles, tantôt reptiles, il est difficile de les classifier en tant qu'espèces mais leur fonction est résolument esthétique, et se détache à mon sens de la vision urbaniste et fonctionnelle qu'on associe aux gargouilles.

Par ailleurs, on pourrait également supposer penser que les chimères ont été conçues au même moment que les édifices qui les supportent. Ce n'est pas forcément faux, si l'on prend l'exemple de la cathédrale d'Amiens. Toutefois, les chimères de Notre Dame de Paris, comme vous l'expliquera bien mieux que moi la photographe et architecte Anna Reviakina, n'ont pas été construites au Moyen-Âge!


La suite? Venez donc la découvrir à l'espace Expositions du Centre Culturel Français :)

merci à Julija pour la traduction