Vakar buvo baigta kairiojo Geležinkeliečių sparno instaliacija. Beliko laukti mechaninės akies darbo ir rezultato – fotografijos. Joje turėtų atsirasti tai, ką galima pavadinti reliatyvaus būvio erdvėje trūkiu. Proceso metu tai pajausti sudėtinga: esi pernelyg (bet neišvengiamai) betarpiškai susijęs su trimate buv. Geležinkeliečių rūmų vidaus erdve, visom jos kolonom ir jų įtrūkiais bei trupančiais kapiteliais, karnizais ir trimis jų profiliais, ir pan. Volelis, teptukas, juodi dažai, bauginantis padangių aukštis stovint ant pastolių – įdomi patirtis kuriant iliuzijos, gal geriau – iracionalumo, sąlygas. Pasak meno kritiko Régis Durand, Georges Rousse darbai, nepaisant to, jog turi site-specific meno bruožų, t.y., palieka realiose erdvėse tam tikrus pėdsakus, visgi yra suvokiami tik tarpininkaujant fotoaparatui. Trečia diena, vadovaujami G. Rousse ir Julie Rousse bei maitinami skaniais panini, padedame atsirasti irracionalumo sąlygoms, nes pilnas irracionalumo racionalume komplektas sukuriamas fotojuostoje, kurioje dirba jau kiti kosmonautai.
P.s. pradedadami tiesti garso bėgiai...
Inesa
Aucun commentaire:
Enregistrer un commentaire