En attendant de nous revoir l’année prochaine, et en anticipant un peu sur les interviews à venir, comme il est question en France d’identité nationale, nous avons voulu traduire en lituanien un extrait d’un documentaire réalisé par l’association CitéArt qui est une association qui forme des jeunes de cités au jeu de l'acteur et aux métiers de l'audiovisuel. Le documentaire en question s’intitule Français pas français ?. Dans l’extrait que nous vous proposons, des passants sont interrogés dans la rue et doivent répondre à la question : « Français pas français ? ».
Bref, soyons heureux de vivre ensemble. Ne nous créons pas des mythes identitaires, des appartenances à des édens idéalisés. Extirpons-nous de ces schémas simplistes dominants/dominés. Ne prenons pas en otage l’Histoire pour justifier nos actes. Nous avons tous des ancêtres qui ont été persécutés à un moment de leur vie, nous avons tous des bourreaux dans nos familles. L’Histoire est là pour nous rappeler simplement de ce qu’il ne faut pas reproduire. Ce qu’il faut faire, par contre, à nous de le concevoir, à nous de l’imaginer. N’oublions pas de transmettre l’Histoire du monde à nos enfants pour essayer de mieux construire nos lendemains, car il y a du pain sur la planche… et surtout bonne année 2010 !
Taigi, štai paskutinis metų siužetas. Tinklaraštis Didžioji 1, kuris startavo 2009 metų rugsėjo mėnesį, jau sulaukė virš 3000 apsilankymų. Gera pradžia – pusė darbo, todėl tikime, kad 2010 metais Jūsų bus dar daugiau. Nauji metai ne už kalnų ir mes jau ruošiame naujus reportažus apie tautinį tapatumą, laisvę bei pasakojimus apie verlaną (prancūziškas slengas, kai kaitaliojami žodžio skiemenys arba raidės) ir lietuvių kino režisierių Sarūną Bartą.
O kol kas, kadangi Prancūzijoje šiuo metu daug diskuskutuojama tautinio tapatumo tema, į lietuvių kalbą mes išvertėme ištrauką iš dokumentinio filmo Prancūzas ar ne prancūzas?, kurį sukūrė CitéArt asociacija, ruošianti vargingų priemiesčių jaunimą aktoriaus amatui ir audiovisualiniams menams. Ištraukoje matysite, kaip gatvėje užkalbinti žmonės atsako į vieną ir tą patį klausimą : “Ar Jūs prancūzas, ar ne prancūzas?”
Džiaukimės gyvendami drauge. Neprisiriškime prie tautinio tapatumo mito, netikėkime priklausomybe idealizuotam rojui. Atsikratykime supaprastintos schemos : dominuojantis/dominuojamas. Nesinaudokime istorija, kad pateisintume savo veiksmus. Pažvelgę atgal į praeitį, kiekvienoje šeimoje rasime ir persekiotų žmonių, ir budelių. Istoriniai įvykiai tik primena, ko nereikia daryti. Ir mes privalome kiekviename žingsnyje galvoti, kaip reikia teisingai elgtis. Papasakokime pasaulio Istoriją savo vaikams, kad jie kurtų gražesnį rytoju, nes papasakoti yra ką… ir gražių 2010-ųjų metų.