Be klimato kaitos, egzistuoja ir kita problema: pastaraisiais šimtmečiais, o ypač dešimtmečiais, Žemė labai sumažėjo. Šiandien, kai joje tiek daug gyventojų, o ištekliai baigia išsekti, turime suprasti: būtina kuo sumaniau rūpintis planeta, kuriai gresia vis didesnis pavojus, ir kad esame už tai atsakingi.
Dernière partie de l'interview d'Hervé Le Treut. Dépassant le problème spécifique lié au changement du climat, la planète est devenue au fil des siècles et surtout des dernières décennies, de plus en plus petite. Population mondiale, ressources naturelles, nous devons aujourd'hui considérer notre nouveau rôle, celui de gérer le plus intelligemment possible une planète de plus en plus fragilisée.
Diskutuoti apie klimato atšilimą trukdo klaidingi įsitikinimai ir neteisinga informacija. Nors mokslininkai pripažįsta, kad cheminius atmosferos pokyčius sukėlė žmonių veikla, kai kas vis dar tvirtina priešingai. Ne visi esame šios srities specialistai, tad kaip susigaudyti? Hervé Le Treut paaiškins, kokios tos klaidingos žinios, kurios kiša koją debatams. O juk dabar, kaip niekad iki šiol, svarbu susėsti prie bendro stalo ir pakalbėti apie tai, kokia ateitis mūsų laukia.
Fausses conceptions et contre-vérités polluent le débat sur le réchauffement climatique. Alors qu’aujourd’hui les scientifiques reconnaissent que les activités humaines sont responsables de la modification chimique de l’atmosphère, on entend des voix qui s’élèvent contre ce diagnostic. Comme nous ne sommes pas tous scientifiques, nous nous trouvons parfois un peu désorientés face au débat. Hervé Le Treut nous livre dans l’interview qui suit, quelques fausses vérités qui viennent malheureusement biaiser le débat, alors que nous n’avons jamais eu autant besoin de se mettre autour d’une table pour évoquer notre avenir en commun.
Interviu su klimatologu Hervé Le Treut, jam viešint Lietuvoje 2009 m. lapkričio 19 d. Tęsiame ciklą klimato kaitos tema: siūlome pažiūrėti interviu su Prancūzijos mokslų akademijos nariu, klimatologu Hervé Le Treut. Šią savaitę pateiksime tris interviu dalis. Pabaigai — interviu su ekologiškos kultūros gido „Ozonas“ vyr. redaktore Kristina Kučinskaite.
Interview du climatologue Hervé Le Treut lors de sa venue en Lituanie le 19 novembre 2009. Nous continuons notre cycle "changement climatique" avec l'interview du climatologue Hervé Le Treut, membre de l'Académie des Sciences. Nous diffuserons cette semaine 3 interviews de M. Hervé Le Treut interrogé sur le changement climatique, avant de conclure notre cycle par l'interview de la journaliste Kristina Kučinskaite rédactrice du magazine écologique Ozonas.
Nepamirškite, kad šįvakar Hervé Le Treut pasakos apie klimato kaitos problemas (Prancūzų kultūros centre, Didžioji g. 1)! O kol kas siūlome pasižiūrėkite dar vieną dalį interviu su dr. Audrone Galvonaite : apie tai, kaip klimato pokyčiai pasireiškia Lietuvoje (karščio bangas, niokiojamus Palangos paplūdimius ir Neringos kopas)....
N'oubliez pas ce soir, mercredi 18, la conférence de M. Hervé Le Treut sur le changement climatique ! (au Centre culturel français à 18h30) En attendant, nouvelle partie de l'interview d'Audrone Galvonaite, partie consacrée aux aspects du changement clilmatique observables en Lituanie (vagues de chaleur, plages de Palanga, dunes de Neringa...)
Klausimas : Kiek pakiltų vandenynų lygis, ištirpus Arkties ledynams? Atsakymas: 0 cm Kodėl? Žiurekite interviu su dr. Audronė Galvonaitė (II dalį)
Question : Si la banquise de l'Arctique fond, de combien s'élèvera le niveau des océans ? Réponse : O cm. Pourquoi ? Réponse dans l'interview avec Audronė Galvonaitė (II partie)
Šiandien mokslininkai vis plačiau aptarinėja klimato kaitą. Žemės klimatas vis labiau ir labiau šyla dėl šiltnamio efekto.
Prieš Kopenhagos susitikimą, Prancūzų kultūros centras pakvietė Hervé Le Treut, Mokslų akademijos narį, atvykti į Lietuvą ir papasakoti apie šį visus liečiantį reiškinį.
Rengdamiesi šiam susitikimui, kuris įvyks Prancūzų kultūros centre lapkričio 18 d., 18 val.30 min., norėjome sužinoti, ką Lietuvos gyventojai galvoja apie klimato kaitą. Šią savaitę pateiksime lietuvių mokslininkų ir žurnalistų interviu, kuriuose jie kalba apie klimato kaitą Lietuvoje ir apie jos pasekmes.
Pirmasis interviu — su Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audrone Galvonaite, kuri paaiškins kas yra klimatas ir kokios yra Lietuvos klimato prognozės ateityje.
Be vaizdo medžiagos, mes taip pat pateikiame keletą diagramų, kuriose vaizduojama Lietuvos klimato istorija nuo 1778 metų, o taip pat prognozės ateičiai. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie AM.
Cycle changement climatique
Le changement climatique est aujourd’hui une évidence. Nous allons de plus en plus vers un réchauffement de la planète du à une augmentation de l’effet de serre créé par notre atmosphère.
Dans le cadre de la conférence de Copenhague sur le changement climatique, le Centre culturel a invité M. Hervé Le Treut, climatologue et membre de l’Académie des Sciences, à donner une conférence sur ce phénomène qui nous concerne tous.
En attendant cette conférence qui aura lieu le mercredi 18 novembre à 18h30 au Centre culturel français de Vilnius, nous avons voulu savoir quelle était l'opinion en Lituanie sur ce sujet. Nous vous proposons donc tout au long de cette semaine, des interviews de scientifiques et de journalistes lituaniens qui nous parleront du changement climatique en Lituanie sous tous ses aspects.
Nous commençons donc aujourd’hui notre cycle « Changement climatique » par l’interview de Mme. Audronė Galvonaitė de l'Institut d'hydro-météorologie, qui nous explique ce qu’est le climat et quelles sont les prévisions futures du climat en Lituanie.
En dessous de la vidéo, nous avons inséré quelques graphiques qui montrent l’histoire du climat en Lituanie depuis 1778 ainsi que les prévisions futures. Un grand merci à l'Institut d'hydro-météorologie de Lituanie Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM.
Metinės oro temperatūros nuokrypiai nuo normos Lietuvoje Annual temperature deviation from the normal in Lithuania
Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778-2008 m. Annual air temperature in Vilnius during 1778-2008
Vidutinės metinės oro temperatūros kaita Vilniuje pagal GFDL-R31 modelio B2 scenarijų (optimistinis variantas) Mean annual temperature change in Vilnius according to GFDL-R31 model B2 scenario (optimistic version)
Paskutinė dalis skirta nuotraukoms moksle. Jurgita Lekavičiūtė pasakoja apie savo atliekamus mokslinius tyrimus. Ji tyrinėja, kokias sveikatos problemas sukelia padidėjęs triukšmo lygis. Tai labai įdomus ir Lietuvoje iki šiol nedarytas darbas, jame panaudoti įvairūs skaitmeninių vaizdų apdorojimo metodai.
Dernier volet consacré à l’image scientifique avec l’interview (en lituanien uniquement) et la présentation des travaux de Jurgita Lekaviciute. Jurgita Lekaviciute a travaillé entre autre sur les problèmes liés à la santé, notamment sur les problèmes liés aux nuisances sonores. Ses recherches liées à l’utilisation de l’image scientifique, sont très intéressantes et totalement nouvelles en Lituanie.
Troisème et dernière partie de l’interview de Sébastien Gadal à propos des nouveaux quartiers péri-urbains en Lituanie. C’est certainement pour un grand nombre d’étrangers qui vivent en Lituanie ce qui se remarque le plus. En effet, on peut trouver un puit d’où l’on prend de l’eau à moins d’une minute de marche d’un nouveau building flamboyant d’aciers et de métal. Pour s’en rendre compte, il suffit de faire à pied (plutôt en journée) le parcours qui relie le marché Kalvariju et l’immeuble de la Mairie de Vilnius (on publiera dans un prochain post quelques photos prises le long du parcours…)
Trečia ir paskutinė Sebastiano Gadalio interviu dalis apie naujus periferinius Lietuvos miestų kvartalus. Daugumai užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje labiausiai įstringa tai, kad Lietuvos miestuose, netoli žėrinčių plieninių dangoraižių galime rasti šulinį, iš kurio semiamas vanduo. Kad šitą pamatytume, užtenka praeiti (geriau dieną) keliu nuo Kalvarijų turgaus iki Vilniaus savivaldybės pastato (vėliau įdėsime keletą nuotraukų, padarytų einant tuo keliu...)
Spalio 19 dieną Prancūzų kultūros centre Sebastianas Gadalis (Sébastien Gadal) ir Jurgita Lekavičiūtė skaitė pranešimą «Vaizdas moksle». Pristatome Jums Sebastiano Gadalio, kaip Lietuvos teritorijos tyrinėtojo, mintis. Sebastiano Gadalio tyrinėjimo sritis susijusi su palydoviniu vaizdu ir nuotraukomis, kuriomis jis remiasi tyrinėdamas teritoriją.
Pirmoje interviu dalyje mokslininkas pasakoja, kas jį paskatino tirti Lietuvos teritoriją ir dalinasi mintimis apie mūsų šalies plėtrą, lygindamas ją su Skandinavijos šalimis.
Dans le cadre de la conférence sur l’image scientifique organisée au Centre culturel le 19 octobre 2009, il est intéressant de suivre les réflexions de Sébastien Gadal en tant que chercheur travaillant sur la Lituanie.
Son domaine d’étude est lié à l’imagerie spatiale et à la photographie aérienne. Il est pourtant intéressant de noter que ses recherches ne sont pas coupées d'une observation sur le terrain.
Dans la première partie de l’interview, Sébastien Gadal nous explique les raisons qui l’ont amené à étudier le territoire lituanien, et nous livre quelques réflexions sur son évolution, entre autre par rapport aux pays scandinaves voisins.
Daugelis jūsų perskaitė straipsnį apie vaizdo technologijas moksle, kuriame buvo kalbama apie 1989-2007 m. Lietuvos miestų struktūros raidą.
Šią savaitę tinklaraštyje pateiksime kelis interviu su Sébastienu Gadaliu ir Jurgita Lekavičiūte: mokslininkai pasakos apie atliekamus tyrinėjimus.
O kol kas siūlome pažiūrėti keletą Lietuvos vaizdų, nufotografuotų iš palydovo ir lėktuvo. Tai nuotraukos iš Prancūzų kultūros centre vykusios parodos, surengtos kartu su Sébastieno Gadalio ir Jurgitos Lekavičiūtės paskaita.
Vous avez été très nombreux à lire l’article consacré à l’image scientifique. Article où l’on pouvait visionner l’évolution de la structure urbaine en Lituanie entre 1989 et 2007.
Tout au long de la semaine, vous trouverez sur ce blog des interviews de Sébastien Gadal et de Jurgita Lekaviciute qui nous parleront de leurs recherches.
En attendant nous vous proposons quelques images satellite et des images vues d’avions de la Lituanie. Ces photographies proviennent de l’exposition qui s’est déroulée au Centre culturel en marge de la conférence de Sébastien Gadal et de Jurgita Lekaviciute.
Composition colorée d'une image Landsat 1 MSS de 1974 (côte lituanienne) Spalvota kompozicija naudojant 1974 metais gautą Landsat-1 MSS vaizdą
Extraction des zones forestières à partir d'une image Landsat 1 MSS en 1974 Miškais apaugusių plotų nustatymas naudojant 1974 metais gautą Landsat-1 MSS vaizdą
Classification des espaces forestiers à Courlande à partir d'une photographie-aérienne sub-métrique. Miškais apaugusių plotų Neringoje klasifikacija naudojant didesnės nei 1 m erdvinės skiriamosios gebos aeronotrauką.
Exploitation du parcellaire forestier 12 ans après (Landsat 7 ETM+) Miškais apaugusių sklypų naudojimas po 12 metų (Landsat 7 ETM+)
Kaip jau rašėme ankstesniame straipsnyj apie šaltojo karo metų dizainą daiktai atspindi tą laikmetį, kuriuo jie buvo pagaminti. Tad nieko keista, kad parodoje „Prancūzų industrinis dizainas” Šv. Jono gatvės galerijoje eksponuojami daiktai, kuriuos gaminant atsižvelgta į ekologines problemas: ir pasirenkant medžiagas, ir galvojant apie jų utilizavimą.
Lietuvos dizaino forumo narys ir parodos kuratorius Marius Dirgėla papasakojo (lietuvių kalba) apie šią įdomią parodą. Interviu pabaigoje jis pristatė pėsčiųjų perėjos šviestuvą, kurio kūrėjai norėjo, kad šviesos tarša nebetrukdytų miesto gyventojams ir jie vėl išvystų žvaigždėtą dangų.
Comme nous l’avons évoqué dans un précédent article consacré à l’exposition sur le design à l’époque de la guerre froide, les objets caractérisent l’époque à laquelle ils sont produits. Rien d’étonnant donc que l’exposition « Le design industriel français » qui a lieu en ce moment à la galerie Sv. Jono gatves galerija présente des objets ayant été fabriqués en tenant compte de questions écologiques, aussi bien dans les matériaux utilisés, que dans les aspects de leur utilisation.
Marius Dirgela du Forum lituanien du design et commissaire de cette exposition, nous présente (en lituanien) cette exposition.
Il termine cette interview en nous présentant un luminaire d’éclairage extérieur de voies piétonnes, conçu dans le but de redonner aux habitants des villes un ciel étoilé sans pollution lumineuse.
Praeitą birželį Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos koridoriais šmirinėjo keturi prancūzai – mainų programos dalyviai iš Bellevue licėjaus. Rugsėjo mėnesį atėjo metas pasikeisti vaidmenimis, - trys alytiškiai išskrido į Prancūziją.
„Ar puodas gali būti ideologijos atspindys? Ar skalbimo mašina turi politinę reikšmę? Taip. Kiekviena pusė norėjo įrodyti, kad jos gyvenimo būdas geriausias”. Harry Bellet (ištrauka iš 2008 m. spalio 2 d. straipsnio Le Monde).
La Galerie Nationale nous a autorisé à réaliser un petit reportage filmé sur ce qui est certainement l’une des plus belles expositions de cette année 2009 en Lituanie :
« Le modernisme de la Guerre froide. L'art et le design dans un monde éclaté. »
« Peut-on trouver une idéologie dans une casserole ? Une machine à laver joue-t-elle un rôle politique ? La réponse est : oui. Chacun des deux blocs souhaitant simplement prouver que son mode de vie est le meilleur. » Harry Bellet (extrait d’un article publié dans le journal Le Monde du 02 octobre 2008)
Paroda veikia iki gruodžio 6 d. / Exposition ouverte jusqu’au 6 décembre.
Šanchajaus universiteto klasifikacija : 23 Prancūzijos universitetai tarp 500 geriausiųjų
Visų kritikuota, tačiau išsamiai išanalizuota universitetų klasifikacija, išgarsinusi Kinijos universitetą, daugiausia remiasi mokslinių tyrimų kriterijais (tikslieji mokslai ir ekonomika). Pirmą kartą tarp 40 pirmaujančių universitetų patenka Prancūzijos Pierre-et-Marie-Curie (Paris-VI) universitetas. Paryžiaus Pietų (Paris-XI) universitetas pakilo iš 49-os vietos į 43-ąją, Ecole Normale Supérieure (ENS) užima 70-ąją vietą ir nuolat kyla aukštyn.
Strasbūro universitetas, Paryžiaus VII, Grenoblio I ir Paryžiaus V universitetai yra tarp 100 ir 200 vietos. Iš viso 25 Prancūzijos universitetai yra tarp 500 geriausių universitetų. Net aštuoni Prancūzijos universitetai, kuriuose dėstoma matematika, užima aukštas vietas tarp 100 geriausiųjų: Paryžiaus XI universitetas (6 vieta), Paryžiaus VI universitetas (7 vieta), Paryžiaus Dauphine universitetas (35 vieta), Ecole Normale Supérieure (47 vieta), po to seka Politechnikos mokykla, Rennes I universitetas, Strasbūro ir Aix-Marseille I universitetai. Fizikos srityje stipriausi yra Paris-Sud universitetas, užimantis 19 vietą, Ecole Normale Supérieure - 34 vietą, Grenoblio I ir Paryžiaus VI universitetai. Chemijos srityje tarp Prancūzijos universitetų pirmauja Strasbūro universitetas.
Šie rezultatai pasaulio universitetų klasifikacijoje Prancūzijai suteikia penktąją vietą.
Classement de Shanghaï : 23 universités françaises classées dans les 500 premières
Critiqué de toutes parts mais largement décortiqué et commenté, le classement qui a rendu célèbre l’université chinoise se base essentiellement sur des critères liés à la recherche (sciences exactes et économie). Il retient pour la première fois une université française dans les 40 premières : Pierre-et-Marie-Curie (Paris-VI). L'université Paris-Sud (Paris-XI) passe de la 49ème à la 43ème place et l’école normale supérieure de la rue d’Ulm occupe la 70ème place, elle aussi en progression régulière.
Strasbourg, Paris-VII, Grenoble-I et Paris-V s'installent entre la 100e et 200e place. Au total 25 universités françaises sont présentes dans le classement des 500. Ce sont les mathématiques qui occupent le premier rang d’excellence internationale des universités françaises avec huit universités dans les 100 premières places : Paris-XI (6e); Paris-VI (7e); Paris Dauphine (35e) et l'ENS (47e), puis Polytechnique, Rennes-I, Strasbourg et Aix-Marseille-I. En physique, Paris-Sud parvient à la 19e place mondiale suivies par l'ENS (34e), Grenoble-I et Paris-VI. En chimie, c'est Strasbourg qui occupe le premier rang français.
Au total ces résultats confèrent à la France la cinquième place mondiale.
Garbingiausia Prancūzijos literatūrinė brolių Goncourt'ų premija pirmadienį buvo paskirta senegaliečių kraujo turinčiai prancūzų rašytojai Marie NDiaye už skaitytojų graibstomą jos romaną Trys stiprios moterys(Trois Femmes Puissantes). Jos knygoje rašoma apie šeimą, išdavystę ir nepakeliamus nelegalių migrantų iš Afrikos išbandymus.
Le Goncourt, le plus prestigieux prix littéraire en France, a été attribué lundi 2 novembre à Marie Ndiaye, de père sénégalais et de mère française, pour Trois femmes puissantes, récit de trois destins tiraillés entre l’Europe et l’Afrique.
En attendant de recevoir prochainement Trois femmes puissantes à la Médiathèque du Centre culturel, vous pouvez lire plusieurs livres de Marie Ndiaye dont : Comédie classique, En famille, Rosie Carpe, et Un temps de saison.
