Interviu su Sébastien Gadal (III dalis)

Troisème et dernière partie de l’interview de Sébastien Gadal à propos des nouveaux quartiers péri-urbains en Lituanie.
C’est certainement pour un grand nombre d’étrangers qui vivent en Lituanie ce qui se remarque le plus. En effet, on peut trouver un puit d’où l’on prend de l’eau à moins d’une minute de marche d’un nouveau building flamboyant d’aciers et de métal.
Pour s’en rendre compte, il suffit de faire à pied (plutôt en journée) le parcours qui relie le marché Kalvariju et l’immeuble de la Mairie de Vilnius (on publiera dans un prochain post quelques photos prises le long du parcours…)

Trečia ir paskutinė Sebastiano Gadalio interviu dalis apie naujus periferinius Lietuvos miestų kvartalus.
Daugumai užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje labiausiai įstringa tai, kad Lietuvos miestuose, netoli žėrinčių plieninių dangoraižių galime rasti šulinį, iš kurio semiamas vanduo.
Kad šitą pamatytume, užtenka praeiti (geriau dieną) keliu nuo Kalvarijų turgaus iki Vilniaus savivaldybės pastato (vėliau įdėsime keletą nuotraukų, padarytų einant tuo keliu...)

Interviu su Sébastien Gadal (II dalis)

Sebastiano Gadalio interviu apie Lietuvos kaimus, (antra dalis).

Seconde partie de l’interview de Sébastien Gadal dans laquelle il parle des campagnes en lituanie.

Interviu su Sébastien Gadal (I dalis)

Spalio 19 dieną Prancūzų kultūros centre Sebastianas Gadalis (Sébastien Gadal) ir Jurgita Lekavičiūtė skaitė pranešimą «Vaizdas moksle». Pristatome Jums Sebastiano Gadalio, kaip Lietuvos teritorijos tyrinėtojo, mintis. Sebastiano Gadalio tyrinėjimo sritis susijusi su palydoviniu vaizdu ir nuotraukomis, kuriomis jis remiasi tyrinėdamas teritoriją.

Pirmoje interviu dalyje mokslininkas pasakoja, kas jį paskatino tirti Lietuvos teritoriją ir dalinasi mintimis apie mūsų šalies plėtrą, lygindamas ją su Skandinavijos šalimis.





Dans le cadre de la conférence sur l’image scientifique organisée au Centre culturel le 19 octobre 2009, il est intéressant de suivre les réflexions de Sébastien Gadal en tant que chercheur travaillant sur la Lituanie.

Son domaine d’étude est lié à l’imagerie spatiale et à la photographie aérienne. Il est pourtant intéressant de noter que ses recherches ne sont pas coupées d'une observation sur le terrain.

Dans la première partie de l’interview, Sébastien Gadal nous explique les raisons qui l’ont amené à étudier le territoire lituanien, et nous livre quelques réflexions sur son évolution, entre autre par rapport aux pays scandinaves voisins.

Imagerie scientifique (suite)

Daugelis jūsų perskaitė straipsnį apie vaizdo technologijas moksle, kuriame buvo kalbama apie 1989-2007 m. Lietuvos miestų struktūros raidą.

Šią savaitę tinklaraštyje pateiksime kelis interviu su Sébastienu Gadaliu ir Jurgita Lekavičiūte: mokslininkai pasakos apie atliekamus tyrinėjimus.

O kol kas siūlome pažiūrėti keletą Lietuvos vaizdų, nufotografuotų iš palydovo ir lėktuvo. Tai nuotraukos iš Prancūzų kultūros centre vykusios parodos, surengtos kartu su Sébastieno Gadalio ir Jurgitos Lekavičiūtės paskaita.


Vous avez été très nombreux à lire l’article consacré à l’image scientifique. Article où l’on pouvait visionner l’évolution de la structure urbaine en Lituanie entre 1989 et 2007.

Tout au long de la semaine, vous trouverez sur ce blog des interviews de Sébastien Gadal et de Jurgita Lekaviciute qui nous parleront de leurs recherches.

En attendant nous vous proposons quelques images satellite et des images vues d’avions de la Lituanie. Ces photographies proviennent de l’exposition qui s’est déroulée au Centre culturel en marge de la conférence de Sébastien Gadal et de Jurgita Lekaviciute.



Composition colorée d'une image Landsat 1 MSS de 1974 (côte lituanienne)
Spalvota kompozicija naudojant 1974 metais gautą Landsat-1 MSS vaizdą




Extraction des zones forestières à partir d'une image Landsat 1 MSS en 1974
Miškais apaugusių plotų nustatymas naudojant 1974 metais gautą Landsat-1 MSS vaizdą




Classification des espaces forestiers à Courlande à partir d'une photographie-aérienne sub-métrique.
Miškais apaugusių plotų Neringoje klasifikacija naudojant didesnės nei 1 m erdvinės skiriamosios gebos aeronotrauką.




Exploitation du parcellaire forestier 12 ans après (Landsat 7 ETM+)
Miškais apaugusių sklypų naudojimas po 12 metų (Landsat 7 ETM+)

Image scientifique | Vaizdas moksle

Pasibaigus sovietiniam laikotarpiui, nuo 1990 m. Lietuvoje įvyko daug socialinių, ekonominių ir erdvinių permainų. Šios permainos pasižymi svarbiais geografinių erdvių pasikeitimais.

Sébastian Gadal ir Jurgita Lekavičiūtė dirbo kartu įgyvendinant postsovietinių miestų (pajūrio) raidos projektą Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, naudodami palydovo atsiųstas nuotraukas ir geografines informacines sitemas (GIS).

Šių mokslinių nuotraukų paroda Prancūzų kultūros centre vyks iki spalio 22 dienos. Belaukdami Sébastian Gadal ir Jurgitos Lekavičiūtės konferencijos, įvyksiančios, pirmadienį, spalio 19 d. 18 val Prancūzų kultūros centre, siūlome Jums pažiūrėti nufilmuotą medžiagą apie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų struktūros raidą nuo 1990 iki 2007 metų. Nesunkiai galime pastebėti ganėtinai didelius pokyčius aplink miestus.





Depuis le début des années 1990, la Lituanie a connu une série de mutations sociales, économiques et spatiales consécutives à la fin de la période soviétique. Elles sont caractérisées par un certain nombre de transformations importantes de son espace géographique.

Sébastien Gadal et Jurgita Lekaviciute ont travaillé ensemble dans le cadre d’un projet d’étude des dynamiques urbaines (littorales) postsoviétiques en Lituanie et dans l’enclave de Kaliningrad avec l’utilisation d’images satellites et aéroportées ainsi que de systèmes d’informations géographiques (SIG).

Le Centre culturel présente une exposition de ces images scientifiques jusqu’au 22 octobre. En attendant la conférence de Sébastien Gadal et Jurga Lekavičiūtė (lundi 19 octobre à 18 h au Centre culturel), nous vous proposons une vidéo qui montre l’évolution de la structure urbaine des villes de Vilnius, Kaunas et Klaïpeda de 1990 à 2007. On remarque assez aisément une évolution très large et disséminée autour des villes.